- sukalas
- sùkalas sm. (3b) Š, DŽ1 1. Š, FrnW, LKAI41(Šlčn), Gdr senovinis prietaisas durims užsukti, velkė: Ažusuk duris sùkalu Dv. Motka, žusuk sùkalą, kad kiaulės neinlį́st Pls. Tai daužė durysna, net sukalẽlis iššoko Dsn. 2. Šlčn prietaisas kam sukti, pasukalas: Pasdarė anas skripkelę: iš kaselių striūneles, iš pirštelių sukalėliùs Dv. 3. NdŽ kas sukant gaminama (ppr. valgis).
Dictionary of the Lithuanian Language.